Kiekvienas veiksmas žmogaus gyvenime reikalauja sprendimo priėmimo – ar tai būtų paprasti kasdieniai darbai, kaip ėjimas į parduotuvę, produktų įsigijimas, savo dienotvarkės planavimas, ar svarbūs ir didelę reikšmę turintys sprendimai darbo vietoje. Sprendimų priėmimas – tai tarsi atskiras mokslas, kurį analizuoti pasitelkiami laiko bei aplinkos veiksniai.
Kiekvienas priimtas sprendimas lemia iš jo gaunamą rezultatą, todėl kartais sprendimo priėmimas trunka net mėnesius ar metus, o kartais – vos keletą sekundės dalių. Sprendimas ir jo priėmimo greitis priklauso nuo žmogaus psichologijos ir net neurologinių procesų, todėl iš pažiūros kiekvienam artimas veiksmas iš tiesų nėra toks paprastas.
Aplinkos veiksnių svarba priimant sprendimus
Aplinkos veiksniai, tokie kaip laikas, socialinė sąveikia bei aplinkos dirgikliai turi milžinišką įtaką sprendimo priėmimo procese. Nors šie veiksniai tiesiogiai nepriklauso nuo žmogaus psichologijos, valios ar įsitikinimų, jie nulemia kone pusę sprendimo priėmimo proceso ir labai lengvai gali pakeisti pasirenkamą variantą.
Laiko įtaka sprendimo priėmimui
Kone pagrindinis veiksnys, darantis įtaką sprendimo priėmimui – tai laikas. Laiko stoka turi psichologinį poveikį sprendimų priėmimui – didėja streso lygis, neįvertinami galimi pavojai, sunkiau sukoncentruoti dėmesį į pagrindinį objektą.
Dėl laiko stokos įvertiname mažiau alternatyvų, ne taip giliai išanalizuojame galimus variantus, todėl informaciją smegenys apdoroja supaprastintai. Esant ribotam laikui sprendimai priimami intuityviau – pavyzdžiui, žaidžiant kazino gyvai internetu, viskas vyksta realiu laiku ir greitu tempu, todėl sprendimus reikia atlikti čia ir dabar, neturint daug laiko įvertinti galimas rizikas – dėl to dažnai imama kliautis tiesiog nuojauta.
Kaip socialinė sąveika veikia priimant sprendimus
Socialinė sąveika – tai yra mūsų sąmoningai pasirinkta aplinka – taip pat turi didelį poveikį sprendimų priėmimui. Dėl sąveikos veiksnių įvairovės šį įtaka gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Teigiamai veikia, pavyzdžiui, komandinis jausmas – jei yra jaučiamas paskatinimas, motyvacija iš jus supančių asmenų, sprendimą priimti jums bus lengviau, įgysite pasitikėjimo savimi.
Taip pat sprendimų priėmime socialiniu aspektu didelį vaidmenį vaidina konkurencija – lyginimasis su priešininku ugdo valią bei skatina siekti aukštumų. Neigiamą poveikį gali daryti aplinkinių spaudimas – kuomet sprendimas nėra užtikrintas ar visai nenorimas priimti, tačiau jį priimti primygtinai verčia kiti.
Fizinių dirgiklių įtaka sprendimų priėmimui
Fiziniai dirgikliai taip pat gali daryti įtaką sprendimo priėmimo procese. Nors tai ko gero lengviausiai pakeičiamas išorinis veiksnys, jis ne ką mažiau svarbus nei tie veiksniai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Kuomet sprendimo priėmimas turi būti atliktas čia ir dabar, net menkiausi trikdžiai gali jį paveikti.
Vieni pagrindinių fizinių dirgiklių – tai triukšmas, apšvietimas bei temperatūra. Mus veikiant dideliam triukšmui, smegenys gamina daugiau streso hormonų, todėl psichologiškai tampa sunkiau išlikti ramiam bei kuo adekvačiau įvertinti situaciją. Nepalankus apšvietimas prisideda prie dėmesio blaškymo, taip pat padidina dirglumą. Per didelė ar per maža temperatūra keičia reakcijos laiką bei didina streso lygį, kas taip pat sumažina sprendimo priėmimo adekvatumą.
Emocijų vaidmuo sprendimų priėmimo procese
Sprendimo priėmimo procese labai didelę įtaką daro žmogaus emocinė būsena. Nepriklausomai, ar veiksmo akimirka kupina streso, ar pozityvi, tuometinės emocijos gali nulemti veiksmo baigtį ir sprendimo pasirinkimą. Emocijoms veikiant, sprendimo priėmimas gali turėti tiek teigiamą, padedantį priimti geresnį pasirinkimą poveikį, tiek neigiamą – trukdantį priimti tinkamą sprendimą.
Teigiama emocijų įtaka
Nėra didelio skirtumo, kokios emocijos mus valdys sprendimo priėmimo metu – ar būsime stipriai nusiminę, ar be galo laimingi – teigiama emocijų daroma įtaka gali būti vienoda ir pritaikyta skirtingai situacijai. Emocinė būsena sustiprina intuiciją, todėl jei sprendimo nepavyksta priimti racionaliai, intuityvūs sprendimai irgi būna labai naudingi. Taip pat emocinė būsena padeda greičiau sureaguoti į pavojų – tuo metu jaučiami jausmai gali indikuoti skirtingus pavojaus signalus.
Neigiama emocijų įtaka
Tačiau emocijos gali daryti ir neigiamą įtaką priimant sprendimus. Tie, kurie sunkiai valdo emocijas, priėmus netinkamą sprendimą, jos gali iššaukti ir neadekvatų ar pavojingą elgesį. Taip pat mūsų emocijos gali būti apgaulingos, trumpalaikės bei iškraipyti situaciją ir paveikti racionalų mąstymą – būdami laimingi galime staigiai užsidegti ir atlikti tam tikrus veiksmus, o nuotaikai grįžus į normalią būseną – gailėtis padarytų sprendimų.
Žmogaus psichologija ir smegenų veikla sprendimo priėmimo metu
Sprendimo priėmimas – tai procesas, kurio rezultatu tampa vienas iš pasirinkimo variantų. Žvelgiant plačiau – kiekvienas mūsų atliekamas veiksmas gali tapti sprendimu. Mes sprendžiame ką mums veikti, kur dėti žingsnį einant, kokią arbatą ryte gerti – jei imtume skaičiuoti – per dieną priimame tūkstančius sprendimų. Nors kai kurie iš jų gali būti elementarūs ar net intuityvūs, tuo metu smegenyse vyksta tokia pati psichologinė veikla kaip ir priimant sunkų ar lemtingą sprendimą.
Kaip sprendimų priėmime veikia skirtingos smegenų dalys
Priimant sprendimus, vieną svarbiausią vaidmenį smegenų veikloje apima prefrontalinė smegenų žievė. Ši smegenų dalis yra atsakinga už racionalius sprendimus, taip pat mumyse nulemia mūsų gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus ir emocijas. Būtent čia psichologiškai aktyvuojama informacija, kurią panaudosime sprendimui priimti.
Sprendimo priėmimo procesuose taip pat dalyvauja limbinė sistema bei migdolinė smegenų dalis – jos yra atsakingos už emocijų ir stresinių situacijų valdymą sprendimų priėmimo metu. Limbinė smegenų dalis yra atsakinga už mūsų psichologiją, emocijas bei elgesį sprendimo metu, taip pat ji formuoja atmintį – o tai vėliau padeda sprendimus priimti greičiau bei įdedant mažiau pastangų.
Migdolinė dalis – tai tarsi pavojaus detektorius, kurio pagrindinis variklis – stresas. Ši smegenų dalis pilnu pajėgumu veikia stresinėse situacijose, pagreitina reakcijos laiką, o taip pat daro įtaką ir kitoms kūno dalims – padažnėja širdies ritmas, išskiriamas prakaitas, įsitempia raumenys.
Visų šių smegenų dalių visumos aktyvavimas sprendimo priėmimo metu leidžia žmogui įvertinti kuo daugiau faktorių, suvaldyti emocijas bei įvertinti galimas rizikas.