Darbas – kasdienis dalykas. Ateini, padarai, išeini. Bet ar kada nors sustojai ir pagalvojai, kiek iš tikrųjų dalykų gali nutikti ne taip, kaip turėtų? Ne, ne apie pavėlavimą ar neteisingai išsiųstą el. laišką kalbu. Kalbu apie rimtas nelaimes – nukritimus, susižalojimus, nudegimus, apsinuodijimus. O visa tai dažnai nutinka ten, kur darbo sauga palikta nuošaly.
Ir čia ne apie griežtus vadovų reikalavimus ar dar vieną „privalomą“ instruktažą. Kalba eina apie tavo sveikatą. Apie tai, kad vakare grįžtum namo su visais pirštais, kojomis ir galva ant pečių. Taip, skamba paprastai, bet būtent čia ir prasideda visa esmė – nuo darbo saugos pagrindų.
Kas išvis ta darbo sauga?
Trumpai? Tai viskas, kas padeda išvengti nelaimių darbe. Ilgiau? Darbo sauga apima taisykles, procedūras, įrankius, mokymus ir net psichologinę gerovę darbo vietoje. Tai – tarsi nematoma apsaugos sistema, kuri tyliai veikia fone, kad žmogus galėtų ramiai dirbti.
Kartais darbo sauga atrodo kaip bereikalingas popierizmas. Užsidedi šalmą, kai lipi ant pastolių – nu, kam jis? Bet kai nuo viršaus krenta atsuktuvas, tas šalmas tampa svarbiausiu tavo gyvenimo „aksesuaru“. O ar žinojai, kad net kėdė biure gali būti rizikos šaltinis? Taip, pasirodo, sėdint visą dieną netinkamai galima susigadinti nugarą ar net patirti rimtus stuburo pažeidimus.
Darbo sauga skirta ne tik statybininkams ar gamyklose dirbantiems žmonėms. Ji aktuali visur – nuo biuro iki logistikos sandėlio, nuo restorano virtuvės iki laboratorijos.
Kam tas sertifikavimas ir ką jis duoda?
Kai kalbame apie darbo saugą, dažnai šalia iškyla ir kitas žodis: sertifikavimas. Jis skamba oficialiai, bet paslapties čia nėra. Sertifikavimas – tai procesas, kurio metu įmonė arba darbuotojas patvirtina, kad atitinka tam tikrus saugos reikalavimus. Tai tarsi pažymėjimas, kad „mes žinom, ką darom“ – ir darom tai saugiai.
Sertifikavimas gali būti įvairus: nuo individualių darbuotojų mokymų iki visos įmonės darbo saugos sistemos įvertinimo. Pavyzdžiui, ISO 45001 – tarptautinis standartas, kuriuo įmonės gali įrodyti, kad jų darbuotojų sveikata ir saugumas yra ne tik žodžiai popieriuje.
Bet kam to reikia? Atsakymas paprastas – kad būtų mažiau nelaimių, mažiau traumų, mažiau teismų. Ir svarbiausia – kad būtų daugiau saugumo. Be to, sertifikavimas neretai padeda įmonėms laimėti konkursus ar partnerių pasitikėjimą. Nes, sutik, jei rinktumeisi rangovą savo namo statyboms, geriau rinktumeisi tą, kuris rodo, jog rūpinasi savo darbuotojų saugumu. Tai parodo atsakomybę.
Kaip atrodo gera darbo saugos kultūra?
Įsivaizduok darbo vietą, kur visi žino, ką daryti kilus gaisrui. Kur pirštinės – ne šiaip atributas, o įrankis, saugantis nuo nudegimų. Kur žmonės nebijodami praneša apie pastebėtą pavojų, nes žino: niekas jų dėl to nebaus, o tik padėkos. Tokia kultūra neatsiranda per dieną. Ji kuriama, ugdoma, skatinama. Ir, taip, dažnai remiasi sertifikavimu bei nuolatiniais mokymais.
Tiesa, vien sertifikatas dar nereiškia, kad viskas tobula. Tai – tik įrankis. Kaip ir šalmas. Jei jo nedėvėsi – nepadės. Tas pats ir su sertifikatu. Gali jį turėti, bet jei realybėje niekas nesilaiko taisyklių – nelaimių neišvengsi.
Nelaimės – ne likimas
Svarbu suprasti vieną dalyką: nelaimės darbe dažniausiai nėra „šiaip atsitiktinumas“. Dauguma jų – nuspėjamos. Ir dažnai – išvengiamos. Jei kasdien lipi į aukštį be apsaugos priemonių – ne laiko klausimas, o statistikos klausimas, kada kažkas nutiks. Jei niekas nesirūpina pavojingų medžiagų ženklinimu – anksčiau ar vėliau kas nors apsinuodys.
Žinoma, gyvenimas nenuspėjamas. Bet darbo vietoje daug rizikų galima tiesiog eliminuoti – su aiškiomis taisyklėmis, įranga, žiniomis. O žinias suteikia mokymai. Ir taip – vėl grįžtam prie sertifikavimo.
Kartais darbo sauga atrodo kaip „perdėtas atsargumas“. Bet kai girdi istorijas, kaip žmogus prarado pirštą, nes kažkas „netyčia“ neįjungė saugos mechanizmo, tada supranti: atsargumas nėra silpnybė. Tai išmintis.
Saugumas darbe – ne papildoma atsakomybė. Tai – būtinybė. Ir gera pradžia yra tiesiog pradėti nuo pagrindų. Pasižiūrėti, ar tavo darbovietėje viskas ok. Ar turi reikiamas priemones. Ar žinai, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. O jei ne – laikas tai išsiaiškinti. Ir, galbūt, pasidomėti, kokie sertifikatai galėtų padėti jaustis saugiau.
Galiausiai, tikrai neverta laukti, kol nutiks nelaimė. Nes kai jau nutinka – dažniausiai būna per vėlu kažką keisti.