Kreditai. Kada verta, o kada ne?

kreditaiVerta ar neverta? Štai ko klausiama ieškant informacijos apie kreditus. Aptarsime kelis pavyzdžius, kad būtų aišku, kada kreditai atlieka teigiamą vaidmenį, o kada verčiau neprasidėti.

Noriu (naujo / naujesnio / geresnio) automobilio!

Ne paslaptis, kad automobilis – tai, apie ką svajoja daugelis. Nemažai daliai žmonių tai yra būtinybė. Juk reikia kasdien vykti į darbą, ir tikrai ne visi gyvena mieste. Kai kur apskritai viešasis transportas važiuoja tik porą kartų per dieną arba visai nevažiuoja. O ir savaitgalio išvykos, kelionės yra tai, kas be automobilio dažniausiai neįsivaizduojama.

  1. Vienas asmuo turi transporto priemonę, bet nori atsinaujinti. Kreditai jį domina kaip finansinis pastiprinimas. Sutaupyta 1500 eurų, bet patinkančio modelio mašina kainuoja bent 3000. Taupyti toliau ar imti paskolą? Lyg ir būtų galima pakentėti, bet kuo toliau, tuo labiau turimas automobilis tampa kaprizingesnis, rūdys pasiglemžia vis didesnę kėbulo „teritoriją“.
  2. Kitas asmuo žino, kad kreditai gali padėti ką nors įsigyti. Jis neturi mašinos, bet apie ją svajoja jau ne vieną mėnesį. Atlyginimas siekia 400 eurų per mėnesį, tačiau nemažai šių pinigų skiriama įvairiems poreikiams. O tas prabangus sedanas kainuoja 5000–6000 eurų… Ar verta skolintis?
  3. Trečias asmuo uždirba 600 eurų ir nori naujesnio automobilio. Sąskaitoje šiam tikslui jau atidėta 1500. Iki norimo modelio trūksta 500 eurų. Aišku, suprantama, kad dar laukia tokios išlaidos kaip draudimas, diržų, tepalų keitimas ir kt. (kaip ir prieš tai aptartais atvejais).

Ar kreditai vienodai naudingi visiems šiems žmonėms? Pirmuoju atveju būtų galima atsakyti tiksliau, jei žinotume, kokios yra asmens pajamos. Bet reikėtų paminėti, kad skolintis 1500 (tiek reikia iki norimų 3000) – atsakingas žingsnis. Jei pajamos per mėnesį siekia 300 eurų, gal verčiau dar pagalvoti. O jei uždirbama 1500, tai tikriausiai būtų galima susitaupyti trūkstamą sumą pačiam.

Antruoju atveju situacija verta pamokslo. 400 eurų per mėnesį ir keliolika kartų brangesnė mašina? Ir dar prabangios klasės? Tikriausiai reikėtų žvalgytis kiek kitoje kainų kategorijoje. Aišku, daug kas priklauso nuo konkrečios situacijos. Bet jeigu būsimas pirkinys labiausiai turės atitikti prabangos prekės, prestižo funkciją, tai kreditas nėra optimalus sprendimas.

Trečiuoju atveju imti kreditą atrodo nesudėtinga, suma gerokai mažesnė nei antrajame pavyzdyje. Tačiau kyla klausimas, ar nepavyktų reikiamos sumos susitaupyti? Juk tai nėra labai daug, palyginti su tuo, kiek jau sutaupyta.

Noriu naujo telefono!

Dar vienas pavyzdys – telefonas. Išmaniųjų rinka dinamiška, vartotojai nori vis naujesnių modelių. Skirtingų modelių kainos labai kontrastingos. Vienas prietaisas kainuoja 150 eurų, o kitas – 700. Vienas paprastesnis, kitas turi labai gerą kamerą, galingą procesorių ir t. t.

O kokie gi vartotojų įpročiai? Vieni pasitiki senojo tipo telefonais, turinčiais įprastus mygtukus. Kiti naudojasi išmaniaisiais. Vieni apsiriboja pigesniais, kiti dairosi į brangesnius. Viena iš prielaidų – brangesnis prietaisas aprūpintas galingesne įranga, todėl sparčiau veikia. Tačiau ką konkrečiai reiškia „brangesnis“? 300 ar 600 eurų?

Kaip matote, šioje temoje nemažai subjektyvių niuansų. Ir nors telefonas dažniausiai pigesnis pirkinys nei automobilis, jis ne mažiau geidžiamas. Apačioje – trys pavyzdžiai.

  1. Pirmas asmuo uždirba 1000 eurų. Jis labai nori nusipirkti telefoną, kainuojantį 175 eurus, ir nusprendžia skolintis.
  2. Antras asmuo uždirba 450 eurų. Labai praverstų išmanusis su gera kamera, jis būtų naudojamas ir vietoj fotoaparato, kuris neseniai sugedo. Kriterijus atitinkantis prietaisas siūlomas už 450 eurų – t. y. už tokią sumą, kiek žmogus uždirba per mėnesį.
  3. Trečias asmuo gauna 500 eurų ir nori tiesiog paprasto telefono, neišmaniojo, galbūt už 40 eurų. Ir tą žmogų kaip tik sudomino kreditai…

Trys pavyzdžiai, verti nagrinėjimo. Pirmuoju atveju kyla klausimas, ar gaunant 1000 eurų nepavyksta susitaupyti 175 eurų. Arba yra daug planų, įsipareigojimų, arba su pinigais elgiamasi ne visai tinkamai. Užuot ėmus kreditą verčiau reikėtų apsižiūrėti finansines spragas.

Antruoju atveju situacija atrodo suprantama. Jei kredito sąlygos priimtinos, sprendimas tarsi neblogas, ypač atsižvelgiant į tai, jog telefonas bus naudojamas ir vietoj fotoaparato. Tačiau yra ir alternatyva – renkamasi tarp skolinimosi ir pirkimo išsimokėtinai. Aišku, priklausomai nuo įvairių faktorių, kai kada tokią sumą įmanoma ir susitaupyti.

Trečiasis atvejis panašus į pirmąjį. Skolinimasis būtų pateisinamas nebent tada, jeigu mėnesio pajamos išnaudotos svarbiais tikslais, o telefonas sugedo ar sudužo ir nedelsiant reikalingas kitas. Bet šiaip 40 eurų yra 12,5 kartų mažesnė suma negu mėnesio pajamos, todėl tikėtina, jog aktualiausi ne kreditai, o protingas pinigų valdymas, pasidomėjimas taupymo būdais.

Noriu atnaujinti būstą!

Kreditai dažnai suprantami ir kaip galimybė atnaujinti būstą. Panagrinėkime dar tris pavyzdžius.

  1. Reikėtų suremontuoti vieną kambarį, nes jo būklė nepavydėtina. Išlaidų bus, tad mąstoma skolintis. Tačiau perkama tai, kas prabangiausia.
  2. Reikia keisti miegamojo grindis, bet pajamos nėra didelės. Kreditai reklamuojami kaip pagalba, tad nusprendžiama pasidomėti ir galbūt pasirašyti sutartį.
  3. Norimam remontui sutaupyta 1800 eurų, reikia dar 300. Būtų galima taupyti toliau, bet artėjanti žiema ir peršąlančios sienos skatina suktis greičiau, todėl nusprendžiama pasiskolinti.

Pirmoji situacija – pavyzdys, kad galbūt reikėtų atidžiau pagalvoti, kas bus perkama. Nes įsigyjant tik tai, kas dvelkia prestižu, kredito naudojimas nebus optimalus.

Antroji situacija suprantama. Jei grindų būklė nekokia, o taupymas ilgai užtruktų, galbūt verta pasiskolinti. Aišku, prieš tai apsvarsčius, kokios konkrečiai sumos reikia, taip pat įsigilinus į grąžinimo sąlygas. Na, ir įvertinus, ar tai nebus didelis įsipareigojimas.

Trečiojoje situacijoje sakytume, kad vertėtų tą likutį sukaupti patiems, tačiau kiauros sienos ir žiemos speigas neleidžia delsti. Todėl šiuo atveju skolinimasis tikrai pateisinamas.

Tampa aišku, kad kreditai, kaip ir besiskolinantys asmenys, yra įvairiapusiai. Ar sprendimas geras, priklauso nuo konkrečios situacijos. Labai skirtingi ir lūkesčiai. Kaip matote, skolinimasis ne visada yra optimaliausias variantas. Tačiau tikrai yra atvejų, kai tai padeda. Iš aptartų pavyzdžių galima daryti išvadą, jog daug ką lemia asmeninio biudžeto tvarkymas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *