Darnus vaiko vystymasis yra vienas svarbiausių tėvų tikslų ir dažnai reikalauja vaikų psichiatro konsultacijos. Vaikų psichiatras, kaip toks specialistas, turi įgūdžių ir žinių, padedančių vaikui ir visai šeimai susidoroti su daugybe įvairių problemų, kylančių šiame kelyje. Daugelis vaikų yra linkę sirgti įvairiomis psichikos ligomis, todėl šios srities specialistas turi išmanyti vaikų ir paauglių psichikos patologijas, jų simptomus, priežastis, diagnostikos ir gydymo ypatumus bei psichikos ligų prevenciją. Specialus medicininis išsilavinimas padeda gydytojui diagnozuoti, gydyti, užkirsti kelią ir reabilituoti psichikos sutrikimus.
Neretai į psichiatrą kreipiamasi pagalbos dėl esamos įgimtos patologijos ar paveldimos ligos. Su vaikais dirbantys psichiatrai susiduria ne tik su įgimtų anomalijų apraiškomis, bet ir su negalavimais bei nukrypimais, kurie įgyjami vaikui augant. Daugelio problemų priežastis yra vaiko auklėjimas, dėl kurio paauglystėje dažnai atsiranda rimčiausių sutrikimų. Tėvai dažnai kreipiasi į psichiatrą, kai supranta, kad jų vaiko raida vėluoja. Tikroji patologijos priežastis gali būti pereinamuoju laikotarpiu vykstantys organizmo pokyčiai arba visai kita, tačiau tai gali nustatyti tik specialistas. Vaikų psichiatras Kaune konsultuoja tėvus ir mokytojus vaiko auklėjimo ir palankios aplinkos šeimoje ir vaikų grupėje kūrimo klausimais.
Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį vaiko būklėje, kai tikslinga kreiptis į vaikų psichiatrą?
- Ankstyvaisiais metais – bendras nervingumas (dirglumas, susijaudinimas,
sumažėjęs apetitas, motorinis neramumas, polinkis į nepaaiškinamus temperatūros svyravimus).
- Ikimokykliniame ir ankstyvajame mokykliniame amžiuje – hiperaktyvumas (po
3 metų), mieguistumas, nuolatinis monotoniškas žaidimas, ypač su nežaidžiančiais daiktais (su virvutėmis, lazdelėmis), kompulsyviai pasikartojantys judesiai ar veiksmai, patologiniai įpročiai (nagų kramtymas, plaukų traukimas, genitalijų dirginimas, supimasis miegoti, pernelyg didelis polinkis fantazuoti (kai vaikas persikūnija į kokį nors vaizdinį ir ilgai jame išbūna), sulėtėjusi kalbos ir psichikos raida, šlapimo nelaikymas dieną arba naktį (po 6 metų) (jei nėra nugaros smegenų pažeidimo ar urologinės ligos), mikčiojimas, nuolatinės pasikartojančios baimės dieną ir naktį, sapnai, lunatizmas, sutrikęs mokyklinių įgūdžių vystymasis.
- Paauglystėje elgesio sutrikimai (agresyvumas, smurtinis elgesys, polinkis
užsisklęsti ir valkatauti, savižudybės pareiškimai, neapykanta artimiesiems, užsisklendimas savyje), nuolatinis valgymo ribojimas ir noras numesti svorio, liguistas požiūris į realią nedidelę fizinę negalią (pernelyg didelis jos fiksavimas), pernelyg vienpusiški pomėgiai, kurie užima didžiąją laiko dalį mokymosi ir bendravimo sąskaita.