Kelionės – nepaprastas žodis. Jis iliustruoja pomėgį, poilsį, atostogas. Tiek daug šalių, tiek daug kultūrų ir skirtingų žmonių… O vykstant migracijai ir globalizacijai draugų ratas išsiplečia po visą pasaulį. Dėl to kinta ir mūsų maršrutai. Pavyzdžiui, vežame į Daniją skanų lietuvišką pyragą, mat ten gyvena geras bičiulis.
Į Daniją žmonės plūsta siekdami didesnio darbo užmokesčio. Vieni padirba mėnesį ar du ir grįžta namo. O štai kiti lieka ilgesniam ar net visam laikui. Artimiesiems gal ir nesmagu likus vieniems, bet išvykusieji susikuria geras gyvenimo sąlygas ir visai nežada grįžti. Na, nebent kokiai savaitei. Likusiems Lietuvoje nesinori nutraukti ryšių. Žinoma, galima naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir kasdien bendrauti su užsienyje gyvenančiais draugais. Bet ar kelios žinutės feisbuke atstos pyragą su lietuviško rudeninio derliaus obuoliais? O močiutės gamintą skilandį ar tradicinį „spygliuotą“ šakotį?
Taigi, kaip jau aišku, vežame į Daniją tai, kas primena lietuvišką virtuvę. Na, o svetur gyvenantys mūsų draugai džiaugiasi apsilankymu ir nepaprastai pamalonina savo skrandį. Iš abiejų pusių dalinamasi įspūdžiais – vienam įdomu, koks gyvenimas Danijoje, o kitam smalsu, kokia situacija ir kas naujo Lietuvoje. Pasisotinus ir pasišnekučiavus galima ir po miestą pasivaikščioti. Čia svečiui iš Lietuvos tikrai įdomu. Jei esate buvę Danijoje, turėtumėte tai patvirtinti.
Vyksta apsikeitimas emocijomis, istorijomis. Tada ateina laikas grįžti namo. Susiruošę keliauti atgalios, atsisveikiname su bičiuliais ir pažadame palaikyti ryšį. Mes jiems tarsi atvežame į Daniją kruopelytę Lietuvos. O grįždami vežamės šį tą daniško. Svarbiausia draugiškumas ir žinojimas, kad pasaulis nesuvaržytas pasak www.idanija.eu Į Lietuvą parvažiuojame kiek pasitempę, pasiruošę pasidalinti įdomiais pasakojimais su namiškiais. Suvokiame Danijos didybę, kartu džiaugiamės ir savo lietuviškumu.