Stovint didžiuliame knygyne, kur nors Vilniaus centre ar dideliame prekybos centre, dažnai apima keistas jausmas, kai akys raibsta nuo spalvingų viršelių gausos ir atrodo, kad visos knygos rėkia apie magiją, kardus bei neįmanomas misijas. Atrodo, kad viskas labai paprasta, nes viršelyje nupieštas kalavijas arba sparnuota būtybė, todėl natūraliai kyla mintis, jog tai puiki dovana paauglei dukterėčiai, kuri mėgsta Hario Poterio stiliaus nuotykius. Tačiau čia slypi didžiulė rizika, nes po tuo nekaltu drakono paveiksliuku gali slėptis istorija, kurios puslapiai kaista ne nuo drakono ugnies, o nuo itin detalių miegamojo scenų aprašymų, visiškai netinkamų jaunoms akims. Būtent čia ir prasideda didžioji painiava, kai bandoma atskirti tradicinę paaugliams skirtą fantastiką (YA – Young Adult) nuo pastaruoju metu Lietuvos rinką tiesiog sprogdinančio romantsy (romantinės fantastikos) žanro, kuris vizualiai atrodo beveik identiškai, bet turiniu skiriasi kaip diena ir naktis.
Problema yra ne tik viršeliuose, bet ir pačiame knygų klasifikavime, nes dažnai knygynų darbuotojai šias knygas sudeda į vieną bendrą „Fantastikos” lentyną, todėl pirkėjui tenka tapti tikru detektyvu. Norint išvengti nejaukių situacijų, kai paaugliai gauna knygas apie fėjų seksualinius nuotykius, arba kai suaugusi moteris, ieškanti aistringo pabėgimo nuo realybės, nusiperka vaikišką pasaką apie draugystę, būtina suprasti esminius skirtumus. Sprendimas slypi ne tik anotacijos skaityme, bet ir gebėjime atpažinti tam tikrus kodinius žodžius, amžiaus cenzą bei siužeto prioritetus, kurie aiškiai signalizuoja, kas yra tikroji knygos auditorija. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti šį magišką mazgą ir sudėlioti visus taškus ant „i”, kad kitą kartą renkantis skaitinius nereikėtų raudonuoti nei iš gėdos, nei iš pykčio dėl netinkamo pasirinkimo.
Pagrindinių veikėjų amžius ir jų gyvenimiškos problemos
Vienas ryškiausių ir lengviausiai pastebimų skirtumų tarp šių dviejų žanrų yra pagrindinių veikėjų amžius bei problemos, su kuriomis jie susiduria savo magiškose kelionėse. Paaugliams skirtoje fantastinėje literatūroje herojai dažniausiai yra šešiolikos–aštuoniolikos metų jaunuoliai, kuriems pasaulio gelbėjimas yra tiesiogiai susijęs su savęs paieškomis, brendimu ir pirmaisiais rimtais gyvenimo iššūkiais. Pavyzdžiui, kokia nors Eglė ar Tomas iš knygos puslapių bando suprasti, kas jie tokie yra, kaip pritapti mokykloje (net jei ta mokykla moko burti) ir kaip susitaikyti su tėvų lūkesčiais ar netektimis. Jų problemos, nors ir apvilktos fantastiniu rūbu, yra labai artimos bet kuriam Lietuvos gimnazistui – egzaminų baimė, draugų išdavystės ir pirmieji nedrąsūs jausmai. Tai yra augimo istorijos, kuriose veikėjas pabaigoje tampa brandesnis, nei buvo pradžioje.
Tuo tarpu romantsy žanro knygose situacija yra kardinaliai kitokia, nes čia veikėjai dažniausiai jau yra suaugę žmonės arba nemirtingos būtybės, skaičiuojančios šimtus metų. Net jei pagrindinei herojei yra tik devyniolika ar dvidešimt metų, ji dažnai elgiasi ir mąsto kaip brandi moteris, o jos meilės objektas neretai būna penkių šimtų metų senumo fėjų valdovas ar tūkstantmetis vampyras. Čia nebesprendžiamos mokyklos problemos ar tėvų kontrolės klausimai – veikėjai susiduria su politinėmis intrigomis, santuokos pareigomis, karų strategijomis ir sudėtingais moraliniais pasirinkimais, kurie reikalauja gyvenimiškos patirties. Tokiose knygose veikėjų emocinė branda ir jų sprendžiami konfliktai yra orientuoti į suaugusį skaitytoją, kuris jau yra perėjęs paauglystės etapą ir ieško istorijų apie lygiaverčius partnerius, kuriančius bendrą gyvenimą ar imperiją, o ne tik besilaikančius už rankų per pertrauką.
Intymumo lygis arba kiek detalių mes norime žinoti
Tai yra pati slidžiausia ir dažniausiai nesusipratimus kelianti tema, dėl kurios tėvai kartais griebiasi už galvų radę tam tikras knygas savo atžalų kuprinėse. Jaunimui skirtoje fantastikoje romantinė linija dažniausiai yra labai švelni, nekalta ir kupina to pirmojo susižavėjimo virpulio, kai vienas žvilgsnis ar netyčinis prisilietimas sukelia audrą emocijų. Jei veiksmas ir pasiekia miegamąjį, dažniausiai viskas baigiasi ties durų uždarymu arba, kaip sakoma kino industrijoje, vaizdas tiesiog užtemsta, paliekant viską skaitytojo vaizduotei. Autoriai čia koncentruojasi į emocinį ryšį, pasitikėjimą ir drugelius pilve, o ne į fizinius aktus, todėl tokios knygos yra visiškai saugios net ir jaunesniems paaugliams, norintiems paskaityti apie meilę be nepatogių anatominių detalių.
Romantsy atveju viskas yra visiškai kitaip, nes šis žanras nesidrovi, o kartais netgi didžiuojasi atviromis, detaliomis ir dažnai labai karštomis intymiomis scenomis. Čia aistra liejasi per kraštus, o autoriai negaili puslapių aprašyti ne tik tai, ką veikėjai jaučia, bet ir ką tiksliai jie daro, neretai naudojant gana tiesmukišką leksiką. Skaitytojos dažnai juokauja, kad skaitant tokias knygas viešajame transporte ar parke, kartais norisi pasitikrinti, ar niekas nemato, ką jos skaito, nes tekstas būna toks kaitinantis. Lietuvos rinkoje vis dažniau pasirodo knygos, kurios socialiniuose tinkluose žymimos „spicy” (aštrus) etikete su keliais pipiriukais – tai aiškus signalas, kad knyga skirta suaugusiems, o fantastinis pasaulis čia yra tik fonas audringiems, aistringiems ir suaugusiems santykiams, kurie sudaro didelę dalį knygos žavesio.
Pasaulio gelbėjimas prieš sielos draugo paieškas
Siužeto prioritetai yra dar vienas svarbus aspektas, padedantis atskirti, kokią knygą laikote rankose ir ko iš jos tikėtis. Paauglių fantastinėje literatūroje pagrindinis variklis visada yra nuotykis arba misija – reikia nugalėti tironą, sunaikinti stebuklingą žiedą, nuversti blogą valdžią arba tiesiog išgyventi mirtinose žaidynėse. Romantinė linija čia dažnai yra tik šalutinis prieskonis, papildomas motyvatorius herojui kovoti, bet ji neužgožia pagrindinio tikslo. Jei iš tokios knygos išimtume meilės istoriją, siužetas vis tiek išliktų stiprus ir įdomus, nes pasaulio likimas visada yra svarbesnis už veikėjų asmeninę laimę. Skaitytojas verčia puslapius norėdamas sužinoti, ar pavyks išgelbėti karalystę, o ne tik tai, ar herojai galiausiai pasibučiuos.
Tuo tarpu romantsy knygose hierarchija apsiverčia aukštyn kojomis – čia meilės istorija yra pagrindinis patiekalas, o karai, magija ir drakonai tėra garnyras. Siužetas sukonstruotas taip, kad pagrindinis konfliktas suktųsi apie veikėjų santykius: ar jie galės būti kartu, ar įveiks tarpusavio nesutarimus, ar nugalės lemtį, kuri juos skiria. Pasaulio gelbėjimas dažnai tampa tik pretekstu herojams susitikti, keliauti kartu arba kovoti nugaromis vienas į kitą, kad tarp jų įsižiebtų kibirkštys. Jei iš romantsy knygos pašalintume meilės liniją, visa knygos struktūra sugriūtų, nes būtent santykiai varo veiksmą į priekį. Skaitytojai čia ateina dėl emocijų, dėl to jaudulio stebint, kaip priešai tampa įsimylėjėliais, o ne dėl detalių politinių intrigų ar sudėtingų magijos sistemų aprašymų.
Kalbos stilius ir teksto sudėtingumas
Nors gali atrodyti, kad fantastika yra tiesiog fantastika, tačiau įsižiūrėjus į teksto stilių, skirtumai tampa akivaizdūs jau po pirmųjų kelių pastraipų. Jaunimui skirta literatūra dažniausiai pasižymi dinamiškesniu, greitesniu ir šiek tiek paprastesniu stiliumi, kuris pritaikytas laikyti skaitytojo dėmesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Sakiniai neretai trumpesni, dialogai kapoti ir labai natūralūs, atitinkantys šiuolaikinio jaunimo kalbėseną, net jei veiksmas vyksta viduramžius primenančiame pasaulyje. Autoriai vengia pernelyg sudėtingų, barokiškų aprašymų ar archajiškų žodžių, kad tekstas būtų lengvai „ryjamas” ir suprantamas be žodyno. Tikslas yra įtraukti skaitytoją į veiksmą, todėl kalba yra tarsi įrankis, kuris neturi trukdyti mėgautis istorija.
Romantsy autoriai dažnai leidžia sau kur kas daugiau laisvės ir puošnumo, kurdami atmosferą, kuri yra tiršta, jausminga ir kartais net šiek tiek pretenzinga. Čia galima rasti ilgus, vingriuosius sakinius, kupinus metaforų apie aistrą, mėnulio šviesą ir sielų virpesius. Kalba dažnai būna emocingesnė, orientuota į vidinius monologus ir jausmų analizę, kuri kartais gali pasirodyti pernelyg dramatiška ar ištęsta tiems, kas ieško tik veiksmo. Taip pat romantsy knygose dažniau pasitaiko specifinių terminų, susijusių su magiškais ryšiais, ir detalių fizinių pojūčių aprašymų, reikalaujančių tam tikro žodyno turtingumo. Vertėjams, dirbantiems su šiomis knygomis Lietuvos rinkai, tenka nelengva užduotis perteikti tą jausmingumą taip, kad jis skambėtų poetiškai, o ne lėkštai ar juokingai, kas lietuvių kalboje yra gana didelis iššūkis.
Socialinių tinklų įtaka Lietuvos knygynų lentynoms
Neįmanoma kalbėti apie šių žanrų populiarumą nepaminint milžiniškos socialinių tinklų, o ypač „TikTok” platformos ir jos bendruomenės „BookTok”, įtakos. Lietuvoje tai tapo tikru fenomenu, kuris diktuoja, kokios naujos knygos atsiranda bestselerių viršūnėse ir kurias leidyklos, tokios kaip „Alma littera” ar kitos, skuba versti pirmiausia. Dažnai būtent trumpi vaizdo įrašai, kuriuose skaitytojos emocingai reaguoja į knygos siužeto posūkius ar cituoja aistringas vietas, sukuria milžinišką ažiotažą aplink romantsy knygas. Pamatę gražų viršelį ir girdėdami atsiliepimus apie „neįtikėtiną meilės istoriją”, žmonės bėga į knygynus, kartais net nesigilindami, ar tai jaunimo literatūra, ar suaugusiųjų romanas.
Ši tendencija sukuria įdomų efektą knygynuose – atsiranda specialūs stendai su užrašais „TikTok sensacija” ar „Populiariausios BookTok knygos”. Čia neretai susimaišo visi žanrai, ir šalia nekaltos paaugliškos istorijos gali gulėti knyga, kurios turinys priverstų raudonuoti net močiutę. Tai rodo, kad šiuolaikinis skaitytojas labai pasikliauja rekomendacijomis ir vizualiniu patrauklumu. Leidyklos tai puikiai supranta ir stengiasi išleisti knygas su originaliais, dažnai labai estetiškais viršeliais, spalvotais knygų kraštais (kas dabar itin madinga Lietuvoje), taip dar labiau trindamos ribą tarp šių dviejų kategorijų. Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu rodikliu, padedančiu atskirti, kas yra kas: jei komentaruose visi kalba apie „aštrumą” ir „sielos draugus”, tai beveik garantuotai bus romantsy.
Stereotipai ir klišės: nuo Išrinktojo iki Lemtingų porų
Kiekvienas žanras turi savo mėgstamas klišes, kurios skaitytojams veikia kaip jaukus, pažįstamas pledukas, tačiau jos taip pat padeda atskirti, kokio tipo knygą skaitote. Paauglių fantastikoje karaliauja „Išrinktojo” (Chosen One) tropas – tai istorija apie niekuo neišsiskiriantį jaunuolį, kuris staiga sužino, kad turi unikalių galių ir vienintelis gali išgelbėti pasaulį. Čia dažnai sutinkame meilės trikampius, kur herojė negali pasirinkti tarp saugaus vaikystės draugo ir paslaptingo, pavojingo naujoko, tačiau šie pasirinkimai yra labiau apie savęs pažinimą nei apie amžiną meilę. Skaitytojas tikisi augimo, treniruočių montažų ir galutinės kovos su blogiu, kurioje herojus įrodo savo vertę.
Tuo tarpu romantsy pasaulyje dominuoja „Lemtingųjų porų” (Fated Mates) koncepcija, kuri yra tarsi šventas gralis šio žanro gerbėjoms. Tai idėja, kad du veikėjai yra sukurti vienas kitam pačios visatos, magijos ar dievų, ir jų trauka yra neišvengiama, nesvarbu, kaip stipriai jie tam priešintųsi. Čia populiarus „nuo priešų iki meilužių” (enemies to lovers) tropas, bet jis dažniausiai yra daug intensyvesnis ir aistringesnis nei paauglių knygose. Veikėjai gali bandyti vienas kitą nužudyti pirmuose skyriuose, bet skaitytojas visada žino, kad pabaigoje jie valdys karalystę sėdėdami soste kartu. Šios klišės yra tarsi pažadas skaitytojui, kad nepaisant visų sunkumų, emocinis pasitenkinimas ir laiminga pabaiga santykių srityje yra garantuota.
Skaitytojų auditorija: kas iš tiesų perka šias knygas?
Nors teoriškai paauglių literatūra yra skirta paaugliams, o romantsy – suaugusiems, realybėje ribos yra visiškai išsitrynusios, ir tai yra visiškai normalu. Labai dažnai suaugusios moterys (ir vyrai, nors jie tai rečiau pripažįsta) skaito YA fantastiką, nes nori prisiminti tą tyrą, idealizuotą jausmą, kai viskas atrodo įmanoma, o problemos, nors ir didelės, visada išsprendžiamos. Tai savotiškas nostalgiškas pabėgimas į laikus, kai pasaulis buvo šiek tiek paprastesnis. Knygynuose dažnai galima pamatyti solidžias moteris, perkančias knygas apie burtininkų mokyklas sau, o ne vaikams, ir tai rodo, kad gera istorija neturi amžiaus cenzo.
Kita vertus, romantsy populiarumas tarp vyresnių paauglių ir jaunų suaugusiųjų rodo, kad yra didžiulis poreikis istorijoms, kurios sujungia magijos žavesį su suaugusio gyvenimo realijomis ir aistromis. Kaip taikliai pastebėjo viena literatūros kritikė: „Fantastika mums duoda sparnus skristi, o romantika – priežastį, dėl kurios norisi nusileisti ant žemės.“ Lietuvos skaitytojai tampa vis atviresni, drąsesni ir nebijo eksperimentuoti su žanrais, ieškodami to, kas geriausiai atitinka jų dabartinę emocinę būseną. Svarbiausia čia yra ne etiketė „skirta 16+” ar „skirta 18+”, o tai, ar knyga suteikia tą malonumą ir atitrūkimą nuo kasdienybės, kurio visi taip ieškome.
Verdiktas: skaitykite tai, kas verčia širdį plakti greičiau
Apibendrinant visą šią literatūrinę mišrainę, galima drąsiai teigti, kad tiek paaugliams skirta fantastika, tiek romantsy turi savo vietą po saule ir savo ištikimų gerbėjų ratą. Svarbiausia yra nepasimesti tarp panašių viršelių ir žinoti, ko tikitės iš vakaro su knyga – ar norite epinių mūšių ir tyrų pirmosios meilės jausmų, ar ieškote kažko aštresnio, kur magija susipina su suaugusiųjų aistromis. Nėra „geresnio” ar „blogesnio” pasirinkimo, yra tik tinkama knyga tinkamu metu. Lietuvių leidėjai vis geriau atlieka savo darbą, žymėdami knygas atitinkamais lipdukais ar aprašymais, tačiau budrumas ir domėjimasis tuo, ką pergate, visada išlieka geriausiu jūsų sąjungininku.
Galų gale, skaitymas turi teikti džiaugsmą. Jei netyčia paėmėte ne tą knygą, galbūt tai likimo ženklas pabandyti kažką naujo? O jei ieškote dovanos, tiesiog nebijokite pasiklausti knygyno konsultanto ar panaršyti internete – kelios minutės tyrimo gali išgelbėti nuo raudonavimo prie Kūčių stalo. Svarbiausia, kad Lietuvos rinka yra pilna nuostabių istorijų, laukiančių, kol jas atrasite, nesvarbu, ar jose drakonai tik skraido, ar ir… na, jūs jau supratote.
5 esminiai faktai apie šiuos žanrus:
- Pagrindinis YA fantastikos fokusas yra veikėjo asmeninis augimas ir pasaulio gelbėjimas, o romantsy centrinė ašis visada yra meilės istorija.
- Romantsy knygose dažnai naudojamas „aštrumo” reitingas (pvz., pipiriukai), nurodantis intymių scenų atvirumą, ko beveik nebūna paauglių literatūroje.
- Lietuvoje didelę įtaką šių knygų populiarumui daro „BookTok” tendencijos, kurios dažnai diktuoja leidyklų vertimo planus.
- Vizualiai knygų viršeliai gali būti labai panašūs (iliustruoti, spalvingi), todėl būtina skaityti anotacijas ar ieškoti amžiaus cenzo žymėjimo.
- Veikėjų amžius romantsy knygose dažniausiai yra 20+ metų arba jie yra šimtmečius skaičiuojančios nemirtingos būtybės, besielgiančios kaip suaugusieji.