Lietuvoje apskaitos ištakos siekia naujųjų amžių pradžią, kiek vėliau nei pas kaimynus slavus ir germanus. Apskaitos užuomazgomis Lietuvoje galima laikyti kilnojamo ir nekilnojamo turto surašymus. Su laiku, apskaita tobulėjo ir dabartiniame 21-ajame amžiuje yra išvystyta taip, kad be jos neapsieina nei vienas įmonė.
Dabar buhalterinė apskaita yra apibendrinama, kaip operacijų ir įvykių, išreikštų pinigine išraiška, apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius ir finansinius įmonės sprendimus. Buhalterinė apskaita padeda pamatyti įmonių finansinę informaciją, aktualią vadovams, vadybininkams, investuotojams, partneriams ir dar daugeliui kitų suinteresuotųjų šalių. Buhalterinė apskaita yra viena tų dedamųjų versle, kuri padeda tikslingiau funkcionuoti, plėsti verslą, kurti gerus ir pasitikėjimu grįstus santykius su darbuotojais bei tiekėjais.
Buhalterinė apskaita yra skirstoma į dvi rūšis. Pirmoji – finansinė, kuri informuoja valstybines įstaigas, akcininkus, finansų analitikus. Tuo tarpu, vadybos ir kaštų apskaita, teikia informaciją vadybininkams bei vadovams, tam, kad jie galėtų priimti reikiamus vadybinius sprendimus įmonės labui.
Svarbu žinoti tai, kad Lietuvos Respublikoje apskaita yra reglamentuojama įstatymo, kuris nustato jos organizavimą ir tvarkymą. Lietuva, rengdama finansines ataskaitas, vadovaujasi Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, dar žinomais, kaip TFAS.
Įmonės Lietuvoje paprastai rengia finansines ataskaitas kasmet, yra ir išimčių – ketvirčiais ir kita. Finansines ataskaitas paprastai sudaro: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas. Finansinių ataskaitų apimtys priklauso nuo įmonės dydžio: labai maža, maža, vidutinė ir didelė įmonė.
Tam tikriems subjektams, įmonėms, Lietuvoje gali būti taikomi privalomi audito reikalavimai. Audito reikalavimai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip įmonės dydis ir jos veiklos pobūdis.
Lietuvoje yra įprasta diegti ir naudoti apskaitos programinę įrangą, kuri padeda efektyviai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir teikti finansines ataskaitas, kai ateina tam laikas. Buhalterinės apskaitos programinė įranga gali būti vietinės arba tarptautinės platformos, pritaikytos Lietuvoje galiojantiems apskaitos standartams. Vienos įmonės renkasi perduoti savo buhalterinės apskaitos rūpesčius išorinėms buhalterijos įmonėms, ar freelanceriams, tuo tarpu kitos, paprastai didelės įmonės, įdarbina buhalterius įmonės viduje.